žiežirbingas

žiežirbìngas, -a adj. (1) NdŽ leidžiantis žiežirbas, žėrintis. | prk.: Tegu sparnuotas įkvėpimas šiandie palengvina jum alsą, kojas, kūną ir žiežirbingus daro jum žodžius! B.Sruog.